Avižų sėlenos iš biodinaminių ūkių. Turi daug skaidulų, vitaminų ir mineralų.
Sėlenos visada buvo svarbi mūsų mitybos dalis. Šiandien jos vertinamos ypač, nes mes dažnai kenčiame nuo streso, judėjimo trūkumo ir neteisingos mitybos. Avižų sėlenos gali pagerinti racioną, kuriame trūksta skaidulinių medžiagų. Jos yra palyginus nekaloringos ir be cholesterolio. Sėlenos yra sotus maistas.
Sudedamosios dalys: biodinaminės avižų sėlenos.
Maistinė vertė (100 g): |
|
Energinė vertė |
1500 kJ/358 kcal |
Riebalų |
7.8 g |
iš jų sočiųjų |
1.5 g |
Angliavandenių |
50 g |
iš jų cukrų |
1.9 g |
Skaidulinių medžiagų |
14 g |
Baltymų |
14 g |
Druskos |
0.03 g |
Vitamino B1 |
0.45 mg (41% RMV) |
Fosforo |
484 mg (69% RMV) |
Magnio |
154 mg (41% RMV) |
Geležies |
4.7 mg (34% RMV) |
Cinko |
3.2 mg (32% RMV) |
RMV – referencinė maistinė vertė suaugusiajam.
Receptas (2 asmenims)
Kreminė avižų ir morkų sriuba
******************
Avižos (lot. Avena Sativa) yra išskirtinis energijos šaltinis su puikiu balansu tarp baltymų, angliavandenių ir riebalų. Jose dauguma esančių riebalų – tai nesočiosios riebiosios rūgštys, tarp kurių dominuoja mononesočiosios. Palyginus su kitais javais, avižos yra turtingos baltymų. Jose yra glitimo, tačiau, tyrimai rodo, kad daugelis kviečių glitimui alergiškų žmonių avižas toleruoja gerai. Kiekvieno žmogaus mityboje skaidulos yra svarbus elementas, kadangi jos reikalingos normaliai žarnyno veiklai.
Pagal M. Murray, J. Pizzorno ir L. Pizzorno enciklopedinį leidinį „Healing Foods“ avižos yra labai geras mangano, seleno ir fosforo, taip pat magnio, geležies, vitamino B1 ir skaidulinių medžiagų šaltinis. Avižų sėlenų maistinėse skaidulose yra daug beta glukanų, kurie padeda sumažinti cholesterolio kiekį.
Palyginus su kitais grūdais avižose yra daug riebalų (apie 20% sočiųjų ir 80% nesočiųjų riebalų rūgščių), todėl jos apkarsta greičiau nei kiti grūdai.
Avižų beta glukanai prisideda prie mažesnio cukraus kiekio kraujyje pakilimo pavalgius.Šis efektas pasiekiamas, kai iš maisto gaunami 4 g beta glukanų iš avižų ar miežių, kiekvienam 30 g angliavandenių porcijoje. (Tokį santykį galima gauti valgant, pvz., avižų košę ar avižinius sausus pusryčius su avižų sėlenomis).
Kaip nurodo U. Erasmus savo knygoje „Fats that Heal and Fats that Kill“ (Alive Books, Kanada), vienintelis organizme esančio cholesterolio pašalinimo būdas yra per žarnyną, o tam būtina, kad maiste pakaktų skaidulų, iš kurių avižų skaidulos vienos efektyviausių (verta prisiminti, kad augalinės kilmės maistas pats cholesterolio neturi).
Kaip teigia Coulston ir Boushey, skaidulingas maistas padeda išlaikyti normalią medžiagųapykaitą, kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir apetitą [ žr.*]. Avižų žemas glikemijos indeksas (apie 37). Avižų skaidulos valo iš organizmo įvairius šlakus (įskaitant sunkiuosius metalus), todėl plačiai naudojamos organizmui valyti.
Pagal Rebecca Wood enciklopedinį leidinį „The new whole foods encyclopedia“ dėl avižose esančio didelio kiekio riebalų jos yra šildantis maistas, todėl ypač tinka valgyti žiemą.
Perdirbant avižas nuimama tik išorinė luobelė, dėl to avižose išlieka daugiau maistinių medžiagų nei perdirbtuose kviečių produktuose.
Avižos yra nuo Antikos laikų žinomas ir Lietuvoje tradiciškai vartojamas maisto produktas, turintis daug mums naudingų savybių.