Vidutinio stambumo avižų dribsniai be glitimo. Užauginti ekologiškuose ūkiuose. Avižos šiems dribsniams auginamos ir apdorojamos aplinkoje, neturinčioje celiakiją sukeliančio glitimo. Kiekviena partija tikrinama laboratorijoje.

Avižos yra švelnaus skonio, suteikia sotumo jausmą. Tai nerafinuoti, pilno grūdo (su sėlenomis ir gemalais) smulkinti dribsniai.

Avižas rekomenduojama įvesti į beglitiminę dietą palaipsniui.

Dribsniai tinka sausiems pusryčiams, maltiniams, paplotėliams, desertams.

Maistinė vertė (100 g) 1548 kJ/367 kcal: baltymų 12.3 g, riebalų 6.2 g (iš jų sočiųjų 1.1 g), angliavandenių 61 g (iš jų cukrų 1 g), skaidulinių medžiagų 9.2 g, druskos <0.03 g.

Avižos mityboje labiausiai vertinamos dėl žmogaus organizmui reišmingų skaidulinių medžiagų. Jos yra baltymų šaltinis. Labai mažai druskos.

Avižiniai dribsniai yra turtingi netirpių skaidulų beta-glukanų: 1 porcija (50 g) apie 2 g. Beta glukanai padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Teigiamam efektui pasiekti per dieną reikia suvalgyti bent 3 gramus beta glukanų iš avižų, avižų sėlenų, miežių, miežių sėlenų ar šių beta glukanų mišinių.

Laikyti sausoje vietoje sandarioje talpoje.

Vokietijoje pagamintas ir sertifikuotas ekologiškas produktas.

Avižos priklauso kitai botaninei grupei negu kviečiai, rugiai ir miežiai. Cheminė avižų baltymų struktūra taip pat skiriasi nuo kviečių, rugių ir miežių. Glitimui jautriems žmonėms žalingos glitimo dalys vadinasi prolaminais, avižose tai aveninas, kviečiuose - gliadinas, rugiuose - sekalinas. Avižos turi tik dešimtadalį baltymų (avenino) lyginat su kviečiais (gliadino). 
Avižos dažniausiai buvo priskiriamos prie glitimą turinčių javų. To priežastis yra ne jų pačių glitimas aveninas, o užterštumas kitokio glitimo turinčiais javais auginant, transportuojant ir apdirbant. Kaip teigia Kanados glitimo netoleruojančių žmonių grupė: "mokslas teigia, kad (kitais grūdais) neužterštos avižos nedideliais kiekiais yra saugus kasdienis maistas daugumai celiakija sergančių žmonių. Tačiau mitybos specialistų susirūpinimą kelia tai, kad dauguma avižų yra užterštos kitokio glitimo turinčiais grūdais" (www.glutah.org).
Pasauliniame "Codex Alimentarius 118" (Standard for glutenfree food) ir atitinkamoje ES direktyvoje 41/2009 parašyta, kad avižas toleruoja dauguma, tačiau ne visi glitimo netoleruojantys asmenys. Todėl rekomenduojama avižas įtraukti į valgiaraštį palaipsniui.

*********************

Avižos (lot. Avena Sativa) yra išskirtinis energijos šaltinis su puikiu balansu tarp baltymų, angliavandenių ir riebalų. Jose dauguma esančių riebalų – tai nesočiosios riebiosios rūgštys, tarp kurių dominuoja mononesočiosios. Palyginus su kitais javais, avižos yra turtingos baltymų. Jose yra glitimo, tačiau, tyrimai rodo, kad daugelis kviečių glitimui alergiškų žmonių avižas toleruoja gerai. Kiekvieno žmogaus mityboje skaidulos yra svarbus elementas, kadangi jos reikalingos normaliai žarnyno veiklai.

Pagal M. Murray, J. Pizzorno ir L. Pizzorno enciklopedinį leidinį „Healing Foods“ avižos yra labai geras mangano, seleno ir fosforo, taip pat magnio, geležies, vitamino B1 ir skaidulinių medžiagų šaltinis. Avižų sėlenų maistinėse skaidulose yra daug beta glukanų, kurie padeda sumažinti cholesterolio kiekį. 
Palyginus su kitais grūdais avižose yra daug riebalų (apie 20% sočiųjų ir 80% nesočiųjų riebalų rūgščių), todėl jos apkarsta greičiau nei kiti grūdai.

Avižų beta glukanai prisideda prie mažesnio cukraus kiekio kraujyje pakilimo pavalgius.Šis efektas pasiekiamas, kai iš maisto gaunami 4 g beta glukanų iš avižų ar miežių, kiekvienam 30 g angliavandenių porcijoje. (Tokį santykį galima gauti valgant, pvz., avižų košę ar avižinius sausus pusryčius su avižų sėlenomis).

Kaip nurodo U. Erasmus savo knygoje „Fats that Heal and Fats that Kill“ (Alive Books, Kanada), vienintelis organizme esančio cholesterolio pašalinimo būdas yra per žarnyną, o tam būtina, kad maiste pakaktų skaidulų, iš kurių avižų skaidulos vienos efektyviausių (verta prisiminti, kad augalinės kilmės maistas pats cholesterolio neturi).

Kaip teigia Coulston ir Boushey, skaidulingas maistas padeda išlaikyti normalią medžiagųapykaitą, kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir apetitą [ žr.*]. Avižų žemas glikemijos indeksas (apie 37). Avižų skaidulos valo iš organizmo įvairius šlakus (įskaitant sunkiuosius metalus), todėl plačiai naudojamos organizmui valyti.

Pagal Rebecca Wood enciklopedinį leidinį „The new whole foods encyclopedia“ dėl avižose esančio didelio kiekio riebalų jos yra šildantis maistas, todėl ypač tinka valgyti žiemą.
Perdirbant avižas nuimama tik išorinė luobelė, dėl to avižose išlieka daugiau maistinių medžiagų nei perdirbtuose kviečių produktuose.

Avižos yra nuo Antikos laikų žinomas ir Lietuvoje tradiciškai vartojamas maisto produktas, turintis daug mums naudingų savybių, apie kurias galima paskaityti informaciniuose bei šviečiamuosiuose internetiniuose puslapiuose, pvz:
- (lietuvių k.) apie avižinius dribsnius http://www.sveikadieta.lt/aviziniai-dribsniai-ne-tik-pusryciams/259/,
- (lietuvių k.) http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=mityba&lid=2&rodyti=str&strid=110&subtema=36,
- (lietuvių k.) http://www.alfa.lt/straipsnis/177726,
- (anglų k.) http://whfoods.org/genpage.php?tname=foodspice&dbid=54
 [*] - Ed. A. M. Coulston, C.J. Boushey. Nutrition in Prevention and Treatment of Disease. Elsevier Academic Press, USA. 2008.
 - Cade JE, Burley VJ, Greenwood DC. Dietary fibre and risk of breast cancer in the UK Women's Cohort Study. Int J Epidemiol. 2007 Jan 24; [Epub ahead of print] 2007. PMID:17251246.
 - Tsikitis VL, Albina JE, Reichner JS. Beta-glucan affects leukocyte navigation in a complex chemotactic gradient. Surgery. 2004 Aug;136(2):384-9. 2004. PMID:15300205.