Grin Grin – ne tik ekologiškų produktų parduotuvė. Tai, kaip žinote, ir žaliavalgiškų receptų, įdomių interviu bei aktualių straipsnių, sveikos gyvensenos temomis, portalas. Šiame interviu supažindinsime Jus su harmonijos, gėrio, meilės bei sveikos gyvensenos puoselėtojomis – portalo idėjų skleidėjomis Indre ir Inesa, kurios dirba visų mūsų labui, darydamos pasaulį gražesnį.

Laba diena, merginos. Prisistatykite, kas esate ir kokia veikla užsiimate?

Inesa: Esu paprasta mergina, kupina ryžto, meilės pasauliui ir svajonių apie gražesnį rytojų. Mano veikla labai įvairi: rašau receptus, straipsnius, imu interviu ir skatinu žmones mylėti pasaulį taip pat, kaip myli save. Tokia veikla – ne tik penas mano vidiniam pasauliui, tai veikla, kuri atspindi mano viziją, ji mane skatina tobulėti ir siekti didesnių tikslų.

Indrė: Esu optimistė, kuri tikisi padėti žmonėms pakeisti požiūrį į mitybą. Esu žmogus, kuris mėgsta laužyti taisykles ir standartus. Myliu gamtą, visus gyvūnus ir visą aplinką, kurioje esu. Stengiuosi šias savo idėjas plėtoti ir skleisti. Kol kas, tai Facebook puslapis "Sveika ir gardu", bei mylimas "Grin Grin".

Ką manote apie saviįtaiga ir savikontrolę?

Inesa: Manau, tai yra neatsiejama mūsų būties dalis. Tikiu, kad esame tai, apie ką mąstome. Mūsų mintys materealizuojasi, kokios jos bebūtų ir turi neįtikėtiną galią veikti mūsų aplinką ir kūną. Kokios mintys bebūtų – neigiamos ar teigiamos, jos visuomet pasės sėklą mūsų pasąmonėje ir, laikui bėgant, tai taps aplinkos dalimi. Todėl labai svarbu save kontroliuoti ir mąstyti teigiamai, harmoningai, filtruoti gaunamą informaciją, kurios šiais laikais apstu - būtina atsirinkti, kuo tikėti, o ką atmesti.

Indrė: Tai vienas iš geriausių būdų, norint išmokti dirbti su savimi, tapti laimingu, sveiku ir sėkmingu. Pozityvus mąstymas ir tikėjimas daro stebuklus, visuose mūsų gyvenimo srityse. Todėl labai svarbu neprileisti prie savęs negatyvių minčių.

Lietuvoje vyrauja nuomonė, jog sveikai matintis yra brangu. Ką manote jūs, merginos?

Inesa: Mano nuomone, brangiau yra gyventi nesveikai. Mėsos, pieno, vaistų, papildų, nikotino, alkoholio pramonės uždirba milijardus iš žmonių. Šie, negalvodami, pataikauja savo skonio receptoriams ir priklausomybėms, nesusimąstydami, kaip tai žaloja jų sveikatą, kas vėl gi kainuos labai brangiai, kadangi jai atstatyti, reikės galybės vaistų, tyrimų, vizitų pas daktarus. Sveikai gyvenantys žmonės sutaupo sveikatos bei harmonijos atžvilgiu.

Indrė: Mano nuomone, vaistai ir operacijos kainuoja daugiau, nei sveikas maistas. Kuomet žmonės perka cigarečių pakelį už 10 litų, tai nesiskaito brangu, o sumokėti 7 litus už kilogramą bananų – brangu? Turime, pirmiausia, nusistatyti savo tikslus ir vertybes, tada suprasime, kad sveikai gyventi yra netgi labai pigu.

Ką patartumėte jaunimui, pasiduodančiam šiuolaikiniam gyvenimo ritmui, kuris neatsiejamas nuo alkoholio ir kitų svaigalų?

Inesa: Mano patarimas būtų toks: paklauskite savęs, ar tikrai jums to reikia, kad atsipalaiduotumėte? Paklauskite, kodėl apskritai jums to reikia, kad galėtumėte betarpiškai linksmintis draugų kompanijoje? Ar tai gyvenimas, kokį siūlytumėte savo vaikams? Ar tai būtent tai, kas esate? Kai apsvarstysite atsakymus į pateiktus klausimus, galėsite daryti išvadą, kad yra ir kitų būdų jaustis gerai kompanijose. Nesugebėjimas savęs pateikti draugų kompanijose ar vakarėliuose, nesugebėjimas atsipalaiduoti ir laisvai bendrauti, nevartojant svaigiųjų gėrimų, gali glūdėti giliai pasąmonėje. Reikia dirbti su savimi, kad įveiktumėte baimę nepritapti ir nustotumėte galvoti, kas ką pasakys.  Įrodykite sau ir kitiems, kad esate kitoks, kad nesate viena iš kopijų ir pats kontroliuojate savo elgesį bei gyvenimą.

Indrė:  Manau, pirmiausia, reikia išsikelti tikslą, kokiu žmogumi nori būti. Nuo to jau priklauso, kokią veiklą rinktis, į kokius renginius eiti, su kokiais žmonėmis bendrauti. Džiugu, kad jau yra organizuojami vakarėliai be alkoholio (5Mmm). Manau, būtent tokios iniciatyvos iš suaugusių žmonių reikia, kad jaunimas turėtų motyvaciją siekti ir domėtis kažkuo kitu, kad turėtų kur leisti laisvalaikį, linksmintis. Todėl, mano nuomone, pirmiausia, mes – suaugę žmonės, turime rodyti pavyzdį ir iniciatyvą, tuomet užkrėsime ir jaunimą tuo pačiu.

Kodėl pasirinkote sveiką gyvenseną? Kas įtakojo jūsų pasirinkimą? Esate jaunos merginos, nebijojote išsiskirti iš minios ir būti atstumtosiomis?

Inesa: Pagrindiniai veiksniai – sveikata, meilė gamtai ir sau. Siekis padaryti pasaulį gražesnį, pradedant nuo savęs, tapo mano devizu. Atsikratyti mėsos nebuvo sunku, nes aš joje maisto nematau – man tai miręs gyvūnėlis, kurio lavonas neturėtų būti vartojamas skonio receptorių tenkinimui. Prieš tai, ankstyvoje jaunystėje, kuomet sovietiniais laikais užaugusi mama, mane maitino mėsa, sirgau mažakraujyste ir buvau ligonių ligonis, nors augau kaime ir viskas buvo užauginta savo rankomis. Atsikračius mėsos, dingo mažakraujystė – apskritai, nepamenu, kada paskutinį kartą sirgau kokia nors liga. Na, o atstūmimo niekad nebijojau, nors permainos nustebino. Atsirinko draugai, atsirado nemažai naujų, puikių žmonių. Išėjo tie, kam išeiti reikėjo, galbūt, net ir anksčiau. Tai natūralu, manau, kad turime save apsupti gerais ir supratingais žmonėmis, nes neigiamos emocijos stipriai veikia mūsų gyvenimą.

Indrė: Pagrindinis aspektas buvo sveikata. Skundžiausi didelėmis skrandžio ir žarnyno bėdomis, depresija, viršsvoriu, cistomis ir t.t. Trumpai tariant, buvau serganti ir nelaiminga. Mėsos aš nemėgau nuo vaikystės, todėl visiškai ją išbraukti iš valgiaraščio tikrai nebuvo sunku. Manau, tik Dievas gali nuspręsti, kam gyventi ir kam mirti. Šiai dienai, tai tapo savotišku troškimu, kad kuo daugiau žmonių sužinotų, kaip gera gyventi, kuomet žinai, kad kiekvieną dieną tarsi darai gerą darbą- saugai gyvybes. O kalbant apie ­kitų požiūrį į mano gyvenimo būdą, tai man svarbi mano tėvų, vyro ir tų kelių geriausių draugų, kuriuos labai myliu, nuomonė. Taip pat, džiugu, kad atsiranda vis daugiau bendraminčių, tai tikrai ,,veža”.

Koks geriausias būdas atstatyti sveikatą ir proto aiškumą? Kaip pačios atsiribojate nuo neigiamų aplinkos veiksnių?

Inesa: Asmeniškai man, geriausias būdas atsipalaiduoti – tai gera, įtraukianti knyga, ramus vakaras su artimais žmonėmis, nors dažnai mėgstu ir pabūti viena, su savo mintimis. Tai padeda atitrūkti nuo aplinkos, nuo skubančio gyvenimo ritmo. Proto aiškumas, pastebėjau, tiesiogiai susijęs su mityba, vidine harmonija ir balansu. Jei žmogus jaučia disbalansą gyvenime, nekontroliuoja minčių ir veiksmų, jam sunku susikaupti ir aiškiai mąstyti,  blaiviai ir objektyviai žvelgti į susidariusias situacijas. Toks žmogus mato ne susidariusią situaciją, o problemą, jis narsto problemą, nuolatos apie ją galvoja, užuot ją sprendęs. Kiekvienas galime atgauti ramybę, tik reikia to norėti ir dirbti su savimi. Vidinei harmonijai atgauti labai padeda gydomasis badavimas, detoksikacinės programos, mitybos sureguliavimas, sportas.

Indrė: Iš savo patirties galiu pasakyti, kad niekas taip gerai neatstato minčių ir sveikatos, kaip badavimas. Jo pagalba atsikračiau net keletos ligų, pakeičiau požiūrį į maistą, fizinę veiklą. Tačiau, gyvenimo harmonijai pasiekti ir išlaikyti yra būtina sveika ir taiki mityba, sportas, laikas su savimi ir artimais žmonėmis, mėgiama veikla.  Su savimi reikia išmokti dirbti ir norint susitvarkyti emocijas, reikia išmokt girdėti ko pačiam reikia. Aš žinau, kad norėdama numalšinti pyktį,  turiu gerai paprakaituoti sporto salėje. Kuomet trūksta ramybės, geriausiai padeda ramus pasivaikščiojimas gamtoje. O liūdesį visuomet geriausiai numalšina pokalbis su mano mylimu vyru. Reikia susidraugauti su savo emocijomis ir duoti joms tai, ko reikia. Tada greitai sugryšime į ramią būseną, kurią, turbūt, geriausia būtų vadinti laime.


Kaip susitvarkote su neigiamu ir itin kritišku žmonių požiūriu?

Inesa: Žmonių neigiamas požiūris ir nepasverta kritika, labai dažnai išmuša iš vėžių. Atrodo, stengiesi, darai viską, kad padarytum pasaulį gražesnį, tačiau tai lieka tik pastangomis, kadangi retas pastebi ar padėkoja. Šis žmonių bruožas, žinoma, kenkia labiau jiems patiems, nei man, tačiau norint nuo viso to atsiriboti, reikia ilgai save įtikinėti, kad viskas yra geriau, nei piešia kritikai. Norėčiau žmonėms palinkėti žiūrėti į viską paprasčiau, neieškoti visame kame priekabių, o įžvelgti gerus dalykus. Dažniausiai, žmonės vadovaujasi tik labai subjektyvia savo nuomone, kurią primeta kitiems, kaip visuotiną tiesą. Dėl to kyla nesusipratimai, ginčai, nesantaika ir disbalansas ne tik jų, bet ir aplinkinių pasaulėliuose. Visa tai veikia ir mane bei mano darbą, tačiau pasistengiu, atsiriboju, padarau “restartą” mintyse ir vėl kimbu į savo darbus :)

Indrė: Pripažinsiu - ne visada lengva su tuo susitvarkyti. Tikrai būna dienų, kuomet atrodo, jog būtų paprasčiau viską mesti. Jaučiuosi liūdna ir negalinti suprasti, kodėl žmonės yra tokie kritiški, tokie viskuom nepatenkinti ir besistengiantys kažką įžeisti ar iskaudinti. Tuomet raminu save, kad tie žmonės tiesiog kitokie, nežinantys ir t.t. Tačiau didžiausias stimulas nesustoti ir eiti tolyn yra šeimos ir draugų geri žodžiai, žmonių gražūs laiškai. Kai matai, kad net tavo aplinkos žmonės keičiasi. Šiai dienai, labai daug mano pažįstamų  žmonių yra pakeitę savo mitybą, nebevartoja mėsos. O kas gali būti geriau, nei matyti savo artimus žmones laimingus ir sveikus?

Ar netrūksta jums būtiniausių maistinių medžiagų? Esate jaunos ir plaukų, odos, nagų būklė merginų grožiui yra labai svarbi. O jų būklė yra tiesiogiai susijusi su vitaminų ir mineralų apykaita organizme.

Inesa: Nagų, plaukų, odos būklė, pritariu, yra labai svarbu. Vienintelis dalykas, kuris pasikeitė, pakeitus mitybą ir tapus vegane, tai pagerėjusi sveikata. Sutvirtėję nagai, greitai augantys, vešlūs plaukai bei skaisti oda – vienas iš „bonusų“, kurie tik liudyja, kad maistinių medžiagų man tikrai netrūksta.

Indrė: Visai neseniai dariausi visus kraujo tyrimus ir rezultatai buvo tiesiog nepriekaištingi.  Tačiau ir be jų aš puikiai žinojau, kad esu sveikesnė, negu bet kada anksčiau. O kas liečia išorinį grožį, tai dėl plaukų ir lygios odos susilaukiu daugiausiai pagyrimų. Todėl manau, kad mums visiškai nereikia gyvulinės kilmės produktų, norint būti sveikais, jaunatviškais, aktyviais ir gražiais.

Kaip šeima reagavo į jūsų mitybos pokyčius?

Inesa: Iš pradžių, mama reagavo skeptiškai ir vis slapta mėgindavo įbrukti mėsos, neva nualpsiu, sirgsiu ar panašiai. Tačiau, su laiku, ji susitaikė ir dabar pati nebevalgo mėsos, stengiasi maitintis kuo sveikiau, sesuo bei mano vaikinas, taip pat. Brolis vis dar skeptiškai į tai žiūri, vis laido juokelius, bet žinau, kad palaiko ir myli taip, kaip ir aš jį.

Indrė: Mano šeima mane palaiko visuose gyvenimo žingsniuose. O kalbant, būtent, apie sveikos gyvensenos klausimą, tai čia, turbūt, mes visi palaikome vieni kitus.  Mano vyras ir tėvai taip pat sveikai maitinasi, yra fiziškai aktyvūs žmonės. Galbūt, didesnių reakcijų susilaukiau, kuomet pirmąjį kartą mėginau badavimą, tačiau išklausę kas, kaip ir kodėl, jie mane palaikė visu 100%.

Parengė: www.gringrin.lt