Žaliavalgystė (angl. Raw Food) - tai toks mitybos būdas, kuomet valgomas tik termiškai neapdorotas maistas. Dažniausiai žaliavalgiai nevartoja nei mėsos, nei žuvies, nei pieno produktų ar kiaušinių. Jie renkasi vaisius, daržoves, sėklas, grūdus ir žalumynus, iš kurių džiovinant, daiginant, spaudžiant, rauginant, mirkant ir malant pagaminama neįtikėtinų patiekalų. Žaliavalgystės griebiamasi ligoms prispaudus, kiti ją išbando smalsumo vedini ar įkvėpti kitų pavyzdžio.  Žmonių, pasirinkusių žaliavalgystės kelią teigimu, pagerėja bendra organizmo būklė, nebekamuoja peršalimai, atsiranda daugiau jėgų ir atgaunama dvasinė pusiausvyra. 

Pagrindiniai žalio maisto ruošimo principai:

1. Tinkama ruošimo temperatūra. 
   Produktas neturi būti kaitinamas aukštesnėje nei 42 C temperatūroje, kadangi esant aukštesnei temperatūrai suyra produkto vertingosios medžiagos, vitaminai, enzimai, susidaro nauji nuodingi medžiagų junginiai.


2. Smulkintuvas (blenderis). 
   Kadangi maistas termiškai neapdorojamas, todėl rekomenduojama valgyti (gerti) daug žaliavalgiškų kokteilių, kuriuos galėsite pasigaminti naudodami smulkintuvą arba plaktuvą. Jo pagalba žaliavalgiai pasigamina įvairiausių patiekalų, nuo sriubos iki torto. Svarbu, kad Jūsų smulkintuvas būtų galingas ir turėtų galimybę keisti galingumą. 


3. Džiovintuvas. 
   Jei nežinote kaip be dujinės vyriklės pasigaminti duonos, pyragėlių ar kitokių kepinių, galite įsigyti džiovintuvą. Būtinai atkreipkite dėmesį, kad jis turėtų temperatūros reguliatorių. Taip pat pažiūrėkite, kad padėklai būtų neprikepantys, daugkartiniai, vadinami Teflex padėklai.


4. Gyvenimas pagal savo šalies zoną. 
   Pasistenkite kuo daugiau rinktis vietinių ūkininkų daržoves ir vaisius. Egzotiški vaisiai ir daržovės dažnai skinamos žalios ir keliauja ilgą kelią iki Lietuvos. Jos apdorojamos cheminiais produktais, kad neprarastų prekinės išvaizdos ir per greitai nesunoktų. Be to, mūsų genetinė sistema lengvai atpažįsta šimtmečius valgomą maistą, todėl jį pasisavina daug geriau.

Žmonės, valgantys gyvūninės kilmės produktus ir jų nevartojantys, dažnai ginčijasi dėl pastariesiems gresiančio baltymų trūkumo. Gyd. G. Cocca savo aiškinimą pradeda klausimu: „Ar mėsoje yra baltymų? Taip, yra. Kaip manote, kiek jų yra 100 g. mėsos? Daugelis nežino, bet pabandykite įsivaizduoti. Ogi apie 20 g. Ar yra baltymų duonoje? Taip pat yra, 10 g. / 100 g. Tai reiškia, jog 200 g. duonos yra tiek pat baltymų, kaip ir 100 g. mėsos. O daržovėse? Pavyzdžiui, bulvėse yra 2 g. baltymų. Vaisiuose - šiek tiek mažiau nei gramas. Kiek baltymų motinos piene? Pirmasis visų mūsų maistas, kuris per kelis mėnesius padvigubina kūdikio svorį, iš pradžių turi 2,5-2 g. baltymų, o kiek vėliau, kai šis tampa jau trigubai didesnis, baltymų sumažėja iki 1,5-1,2 g., t. y. šiek tiek daugiau nei jų yra vaisiuose." Rodos, pati gamta padeda pereiti prie mums, kaip rūšiai, tinkamo maisto. Tik kad mes jos tiesiog nepaisome. Gyd. G. Cocca tęsia: „Su kuo lyginame teigdami, jog veganiškoje dietoje (nevartojama nei mėsos, nei žuvies, nei pieno produktų ir kiaušinių) mažai baltymų? Visos oficialiosios studijos apie tai, kiek žmogui reikia baltymų, remiasi su žiurkėmis atliktais eksperimentais. Bet ar ne keista lyginti, kai žiurkės piene baltymų yra apie 8-10 g., o žmogaus piene jų skaičius svyruoja nuo 2,5 iki 1,2 g.?"

Visiems žinoma skirtinga organizmo reakcija į mėsą, pieną, duoną, vaisius ir daržovės... Skirtumas yra ne tik tarp jų, bet ir tarp virto ir žalio maisto. Įdomus klausimas: ar mūsų organizmas, be skonio skirtumo, supranta, kad mes suvalgėme keptą arba žalią obuolį? Jei supranta, tai kaip reaguoja? Į šiuos klausimus atsako šveicarų daktaro Paul Kouchakoff atliktas eksperimentas. Jis nustatė, jog kaskart valgant maistą, apdorotą aukštesnėje nei 50 ºC temperatūroje, organizme padidėja baltųjų kraujo kūnelių kiekis. Tai vadinama maistine leukocitoze. Leukocitų kiekis suvalgius to paties, tik termiškai neapdoro, žalio produkto išlieka nepakitęs. Taigi suvalgius virto maisto įsijungia organizmo imuninė sistema. Vadinasi, kūnas reaguoja kaip į pavojų. Nors ir būdamas labai stiprus, ilgainiui jis pradeda silpti, o mus pradeda pulti ligos.

Reikėtų paminėti dar ir tai, jog mūsų organizmas, virškindamas suvalgytą maistą, jame esančias maistines medžiagas (baltymus, riebalus, angliavandenius ir t. t.) suskaido. Pavyzdžiui, baltymai suskaidomi į aminorūgštis. Įdomu, kad vaisiuose ir daržovėse aminorūgščių jau yra, tai lyg iš anksto suskaidyti baltymai. Taigi organizmui nereikia papildomai dirbti norint juos pasisavinti, o mes, net ir gausiai suvalgę žalių vaisių ar daržovių, jaučiamės lengvi ir energingi. Kalbat apie žaliavalgystę ir mūsų organizmą dar vienas dėmesio vertas elementas - enzimai. Tai medžiagos, būtinos virškinimui ir ląstelių „remontui". Jų yra mūsų organizme ir augaliniame maiste. Jei augalinį maistą apdorojame aukštesnėje nei 45 ºC temperatūroje, enzimai žūva, o mes virškindami turime panaudoti savuosius, taigi „apiplėšiame" savo organizmą ir mūsų ląstelės greičiau yra. 

Paprastai pereiti prie žaliavalgystės rekomenduojama per 1-4 metus. Nusprendę pasukti žaliavalgystės keliu, nepulkite iškart į drąstiškus eksperimentus, didinkytė daržovių, žalumynų ir vaisių kiekį savo mityboje. Viską darykite palengva, stebėkite savo organizmą, ar nesijaučiate nusilpęs, mieguistas ar per daug energingas ;) 

Grin Grin linki Jums Sėkmės ir kuo daugiau žalumos ;)