Grin Grin kalbina Rasą Mikšionienę - žaliavalgę kūno rengybos ir sveikos gyvensenos trenerę, kurios svajonė - jog mokyklose vaikus mokytų sveikos gyvensenos taip pat atsakingai, kaip ir matematikos.

Gera naujiena – norint turėti sveiką, tvirtą ir raumeningą kūną, visai nebūtina valgyti gyvulinės kilmės maisto.

1. Sveika, Rasa, ką Jums reiškia sveikas gyvenimo būdas? Kokią vietą Jūsų gyvenime tai užima?

Sveiki, visiems. Tai, pirmiausia, judrios ir intensyvios dienos, mėgstama veikla, poilsis, reiklumas sau, geras ir kokybiškas maistas - visa tai sukuria komfortišką būsena, kurios pasekoje nežinai, kur yra vaistinės ir kelias pas medikus. Nes tai, ką tu darai ir kuo gyveni, duoda puikius vaisius. Ir, patikėkit, jie labai saldūs, nes kai darbas - kartu ir gyvenimo būdas, tai vieta neįkainuojama, svarbi ir didelė.

2. Kodėl pasirinkote žaliavalgystę?

Pradėjau reguliariai sportuoti, nepriklausomai, ar tai būtų žiema ar vasara, nesvarbu koks už lango oras, dariau tai reguliariai - ne sezoniškai, ar kada patogu. Supratau, kad norint pasiekti norimą rezultatą, turiu tai daryti sąžiningai prieš save, kokybiškai, be jokios prievartos, mados. Negalėjau nubrėžti ribų, startavau, tačiau finišo dar nėra, nes jo ir negali būti, kaip ir tobulėjimas ar savęs pažinimas, negali būti laikinas. Įstojau į universitetą, reikėjo derinti mokslus su darbu, ryte reikėdavo racionaliai apgalvoti dieną ir susidėti i krepšį kelis komplektus sportinės aprangos, jame turėdavo atsirasti vietos ir maistui, nes nežinai, ar dienos bėgyje išeis užkasti. Ir taip, tokiomis sąlygomis - mokslas-darbas, į mano gyvenimą atėjo žali kokteiliai, trintos sriubos, sultys. Niekas net neįtardavo, kas pas mane gertuvėje, ant stalo. Tai būdavo patogu, paprasta, nereikėdavo sukti galvos, kad atšals, visada po ranka. Štai taip neskausmingai pas mane atsirado toks maitinimosi būdas.

3. Ar tai buvo ilgas kelias iki jos, ar tiesiog vienos dienos apsisprendimas?

Tai nebuvo iš anksto specialiai apgalvota, suplanuota, ar norėta, iš smalsumo, išbandyti, nes fenomenas tame, kad tai vyko natūraliai, mažais žingsneliais ir aš net nežinojau, kad tai vadinasi žaliavalgystė, todėl mados sindromas šioje vietoje atkrenta.

4. Kokius pokyčius tai atnešė į jūsų gyvenimą?

Pokyčiai vyko ir tebevyksta: pradedant, pasikeitimais buityje, nes daug daiktų paprasčiausiai nebereikia, atsirado nauji pojūčiai ir spalvos, savęs iš naujo pažinimas ir nebijojimas pripažinti sau spragas, su kuriomis iki tol gyvenai, nes mintys skaidrios ir šviesios, dėmesys ir orentacija visiškai pasikeitė, išorės ir vidinės ramybės harmonija, energija liejasi, sustiprėjo intuicija, pozityvas ir noras kuo daugiau būti gamtoje, o susisiekimo priemonėmis tapo dviratis ir savos kojytės. Kas gali būti nuostabiau?

5. Esate profesionali sportininkė. Užsiimate fitnesu. Ar žaliavalgystė daro kažkokią įtaką?

Visas mano fizinis aktyvumas prasidėjo nuo treniruoklių salės, prieš 13 metų. Palaipsniui, prisidėdavo tai, kur turiu suspėti: aerobika, stepo ir kikbokso treniruotės, riedučiai, dviračiai, bėgimas ir t.t. Svajonė buvo pasiruošti ir sudalyvauti fitneso varžybose. Norai keičiasi, bet nemėgstu sakyti niekada - viskam savas laikas ir niekada nevėlu, viskas šalia manęs. Ir šiuo metu esu kūno rengybos ir sveikos gyvensenos trenerė, truputį neformatas, nes nepatinka rėmai, stereotipai. Todėl mano individualios treniruotės yra improvizuotos, nenuobodžios, pritaikant įvairų inventorių ir derinant, bei konsultuojant mitybos klausimais, parodant, kad galima suderinti žaliavalgystę su sportu ir gerai, bei energingai jaustis. Žaliavalgystė - tai daugiau, nei mityba, o fitnesas - gyvenimo stilius. Suderinus visa tai, gaunasi nuostabi visuma ir harmonija.

6. Teko girdėti kalbant, jog nevartojant gyvulinės kilmės produktų, neįmanoma suformuoti raumeningo ir tvirto kūno. Kokia jūsų nuomonė į tai?

Tikrai su tuo nesutinku, ir, manyčiau, reikia tik laiko ir kantrybės. Žmonės, pabandę ir išsivadavę iš savo pačių susikurtų rėmų, arba „ką žmonės pasakys“, pasijaustų geriau ir energingiau, tuo pačiu sveikiau ir lengviau. Daugumos požiūriu, nevalgyti gyvūlinės kilmės produktų ir sportuoti, ir jei dar siekti rezultato, prilygsta nuosprendžio pasirašymui - artimų žmonių, draugų pasmerkimui. Baimė būti savimi, su šaknimis išvešėję įpročiai, daugumai trukdo griauti seną modelį ir išbandyti naują: saugesnį, sveikesnį ir, rezultate, ne mažiau efektyvų.

7. Ar pakeitus mitybą, keičiasi ir draugų ratas?

Tikrai taip, ir tai atsitinka savaime, nes jau, kaip ir minėjau, tai neapsiriboja vien mityba, nes tai yra daug giliau. Ir tada, automatiškai, vieni žmonės išeina iš tavo gyvenimo, juos keičia kiti. Ateina panašūs, koks pats esi - tokius ir pritrauki, kuo pats gyveni - tokie ir esantys šalia. Taip, turi teisę prisileisti tuos žmones, kuriuos nori – vienareikšmiškai, visi yra ypatingi ir nuostabūs, kiekvienas žavus ir spalvingas savo vidumi, o atsitiktinumų nebūna, kad visus juos sutikai.

8. Kaip į jūsų pokyčius reaguoja šeima? Ar jie taip pat žaliavalgiai?

Neturėjau palaikančių, neturiu jų ir dabar. Nekalbant apie žaliavalgius, šaipymosi iš artimiausių žmonių tikrai nesulaukiu, jie visi labai tolerantiški ir smagu, jei kas domisi, klausia patarimo. Mano paauglė dukra, taip pat, stengiasi vartoti kuo daugiau žalio maisto ir aš tuo labai džiaugiuosi. Nesiafišuoju ir nesigiriu, kad esu tokia, kokia esu ir negalvoju, kad esu kitokia. Tiesiog, esu iš tų, kurių truputį mažiau ir labai smagu, kad tokių žmogiukų sparčiai daugėja. Toleruoju visavalgius ir neįrodinėju savo tiesų, nes kiekvienam ateina savas laikas ir noras, nes ne laiku pilamas vanduo atrodys kaip nuodai. Jo maitinimosi būdas - jo pačio pasirinkimas, juk informacijos kalnai – reikia tik mokėti atsirinkti, o moralizuoti ir nuolat dėlioti pliusus būtų neskanu ir absurdiška.

9. Koks žaliavalgiškas patiekalas jums skaniausias?

Nuo mažens esu didelė smaližė ir visada atrasdavau saldainius, kur jie bebūtų: atsidarydavau spintą, o ranka pati atrasdavo gardumynus. Atsiradus žaliavalgystei ir plačiau sužinojus apie galimybes, ką galima sukurti turint fantaziją, vaizduotę, saldainius pakeitė sveiki ir natūralus saldėsiai. Išsisemti nėra kada, nes tai tokia erdvė saviraiškai ir skonių ieškojime, kad kartais net nustebina pačią mane. O vieno patiekalo, kurio norėčiau nuolat, nėra, nes tai priklauso nuo sezono, fizinio krūvio, bet racione visada yra sultys ir glotnučiai, taip pat dažniau daromi šaltibarščiai.

10. Kokius 3 patarimus galėtumėte duoti žmonėms, kurie norėtų pradėti gyventi sveikiau, tačiau nežino nuo ko pradėti?

Patarčiau pirmiausia atsipalaiduoti, nebūti įsitempus, pamilti save, išsikelti tikslus ir kodėl to norisi: ne todėl, kad taip daro kiti, o todėl, kad tai tavo prioritetai į sveiką, be ligų, pilnavertį gyvenimą. Nereikia staigių šuolių, kurie būtų šokas kiekvienam. Ženkite po mažą žingsnelį, tvirtai ir pasitikinčiai, be jokių abejonių, kad to nepadarysit, nesugebėsit ar, kaip dažniausiai sako: ,,kur jau mano amžiuje“. Tik tvirtai stovintys ir žinantys ko nori, pasitikintys savimi, mėgaujasi komfortu. Man, kūno kultūros pedagogei, didelė svajonė, kad mokyklose šis dalykas būtų toks pats svarbus, kaip matematika ar literatūra. Ir, ne tik, praktinės pratybos, bet ir teorinių žinių apie sveiką gyvenimo būdą pateikimas klasėse. Tačiau, kol taip nėra, mes, suaugę, turime kuo plačiau apie tai kalbėti ir savo pavyzdžiu auginti mažuosius. Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir psichoemocinė pusiausvyra – tai, ko Jums, kiekvienam, linkiu. Žinokite, kad kiekvienas, be išlygų, tai galite turėti - reikia tik norėti čia ir dabar, stoti ir pradėti nuo savęs.

Didelis Ačiū už nuoširdų pokalbį.

Straipsnį parengė Indrė Trusovė.