Stambusis duonmedis (Artocarpus heterophyllus) – medžių rūšis, priklausanti figų, šilkmedžių ir duonvaisių šeimai. Manoma, jog šių medžių kilmės šalis yra pietų Indija, kur jie atsirado prieš tūkstančius metų, o dabar yra plačiai paplitę tropiniuose viso pasaulio regionuose: pietryčių Azijoje, pietų Amerikoje, Australijoje bei Karibuose. Stambieji duonmedžiai – ypatingi medžiai, ant kurių kamienų užauga didžiausi pasaulyje vaisiai – duonvaisiai.  Vienas medis per metus gali užauginti net 2-3 tonas vaisių. Vaisiai – įspūdingo dydžio, gali užaugti net iki 35 kg. svorio,  90 cm. ilgio ir 50 cm. diametro. Kaip ir duriano, vaisiaus išorinis paviršius padengtas bukais spygliais, kurie sunokę tampa minkšti. Viduje slepiasi daug oranžinių-geltonų aromatingų, valgomų pailgos formos ankščių, apgaubiančių ovalias, šviesiai rudas, valgomas sėklas.

Duonvaisis - ypatingas vaisius ne tik dėl savo dydžio, bet ir panaudojimo galimybių. Valgomas gali būti sunokęs arba nesunokęs. Kai vaisius sunoksta, tampa labai kvapnus ir saldus – skoniu bei kvapu primena ananasus, mangus ir bananus. Toks sunokęs vaisius valgomas vienas kaip desertas ar desertams ruošti. Tačiau valgomas jis ir nesunokęs. Indijoje, Nepale, Bangladeše, Šri Lankoje, Indonezijoje, Kambodžoje, Tailande bei Vietname žmonės nuo seno vartoja jį kaip daržovę nesaldiems patiekalams ruošti – troškina, gruzdina, kepa ar verda. Pastaraisiais metais duonvaisis labai išpopuliarėjo ir kitose šalyse, ypač veganų, vegetarų ir sveikos mitybos šalininkų tarpe. Socialinėse medijose atlikta analizė parodė, jog 2016 m. susidomėjimas šiuo vaisiumi išaugo net 420 % ir prognozuojama, jog 2017 m. šis skaičius dar išaugs.

Tokį populiarumą lemia nesunokusio vaisiaus savybės – savo skoniu ir tekstūra jis primena mėsą ir laikomas viena sveikiausių mėsos alternatyvų, kadangi jame nėra sojos, glitimo, grūdų, o taip pat – tai neperdirbtas maisto produktas. Nesunokusio vaisiaus skonis yra neutralus, todėl panaudojimo galimybės – plačios, kadangi jis puikiai sugeria prieskonius ir įgauna norimą skonį. Tekstūra primena vištieną ar plėšytą kiaulieną – gabalėliai sudaryti iš skaidulų, visai kaip plėšyta mėsa. Restoranų šefai, maisto blogų rašytojai džiūgauja, pagaliau radę sveiką, augalinį produktą, galintį taip puikiai atkartoti mėsos skonį, tinkamą gaminti sriuboms, troškiniams, sumuštiniams, salotoms ir t.t.

Be viso to – šis vaisius labai naudingas sveikatai. Duonvaisyje yra didelis kiekis vitaminų, mineralų, elektrolitų, angliavandenių, ląstelienos, mažai riebalų, nėra cholesterolio. Vitamino B6 kiekis vaisiuje siekia net 25 proc. paros normos. Riebalų kiekis labai mažas – apie 0,64 g. Nors vanduo nėra maistinė medžiaga, svarbu paminėti, jog duonvaisio 80 % sudaro vanduo. Mažas kaloringumas, tad tinka metant svorį - 100 g. – tik 95 kcal. Vaisių sudaro lengvai virškinamas minkštimas iš paprastųjų angliavandenių – fruktozės ir sacharozės, todėl valgant akimirksniu gaunama daug energijos. Gausu skaidulinių medžiagų, kurios padeda maistui greičiau judėti žarnynu, valo jį. Skaidulinės medžiagos padeda apsaugoti gaubtinės žarnos gleivinę, „surišdamos“ ir pašalindamos vėžį sukeliančias medžiagas iš gaubtinės žarnos. Taip pat yra vitamino A ir flavonoidų pigmentų, tokių, kaip karotino B, ksantino, liuteino, kriptoksantino B. Kartu šie junginiai veikia kaip antioksidantai, padeda palaikyti regėjimo funkciją. Vitaminas A taip pat svarbus gerai gleivinės bei odos  būklei palaikyti. Nustatyta, jog vaisių, kuriuose gausu vitamino A ir karotenų, vartojimas padeda apsisaugoti nuo plaučių ir burnos ertmės vėžio. Puikus antioksidanto vitamino C šaltinis – 13,7 mg., o tai yra 23 %. reikalingos paros normos. Maisto, kuriame gausu vitamino C, vartojimas stiprina imuninę sistemą, padeda apsisaugoti nuo infekcijų, valo organizmą nuo laisvųjų radikalų. Taip pat, tai vienas iš nedaugelio vaisių, kuriame gausu B grupės vitaminų. Pasižymi dideliu kiekiu vitamino B-6, niacino, riboflavino ir folio rūgšties. Be to, jame gausu kalio, kontroliuojančio kraujo spaudimą ir širdies veiklą, bei  magnio, mangano ir geležies.

Pats paprasčiausias receptas, kurį galima naudoti kaip pagrindą įvairioms variacijoms:

Reikės:

- barbekiu prieskonių (2 šaukštai rudojo cukraus, 1 šaukštas paprikos miltelių, 1 šaukštas česnako miltelių, 1/5 šaukšto druskos, 1/2 šaukšto juodųjų pipirų, 1/2 šaukšto aitriosios paprikos miltelių);
- daržovių arba grybų sultinio;

- 2 skardinių konservuoto duonvaisio (būtinai nesunokusio!).

Sumaišyti barbekiu prieskonių ingredientus ir suberti kartu su nusausinto duonvaisio gabalėliais. Pakepinti keptuvėje su šiek tiek aliejaus 2-3 minutes. Įpilti sultinį ar užpilti vandens ir įdėti sultinio kubelį, užvirti ir patroškinti, kol vaisius suminkštės, vandeniui išgaravus – galima dar pakepinti.

Patarimas gaminant: jei norite, kad nesijaustų vaisiuje esanti rūgštelė, prieš gamindami gabalėlius bent 1-2 val. palaikykite pamerkę šaltame vandenyje.

Skanaus