Kas yra baltymai ir kokia jų funkcija?

Vos prabilus apie veganinę ar žaliavalgišką mitybą, kaskart susilaukiame audringos reakcijos ir visų savo žinių bagažo, apie mitybos piramidę bei maistines medžiagas, pademonstravimo. Bet ar tikrai žaliavalgiams, veganams ir vegetarams trūksta baltymų? Į šį klausimą pamėginsime atsakyti, remdamiesi mokslu.

Pradėkime nuo keleto klausimų sau : ar mes žinome, kas yra baltymai ir kaip iš tiesų jie veikia mūsų organizmą? Kiek baltymų mums reikia? Kokia yra baltymų funkcija?

Paprastai, žmonės mano, jog mums reikia didžiulio kiekio baltymų, tačiau niekas negali tiksliai įvardinti jų paskirties. Taigi, pirmoji ir svarbiausia baltymų funkcija – užtikrinti augimą, fizinį vystymąsi (kuris suaugusiam žmogui nėra reikšmingas), žaizdų gyjimui bei nualintų ląstelių keitimui. Motinos piene, kuriuo maitinasi sparčiai augantis kūdikis, baltymų procentinė kalorijų dalis sudaro vos 6%. Oficialiosios maisto medžiagų kiekio direktyvos suaugusiam žmogui rekomenduoja per dieną suvartoti nuo 10% iki 35%. Skirtumas akivaizdus, tačiau suaugusiam žmogui nebereikia tokio spartaus ląstelių augimo. Pradinės medžiagos, iš kurios esame sukurti, mums reikia itin mažai. Vaizdžiai palyginkime organizmą su mūriniu namu. Jo statybos metu mums reikia daugybės plytų, tačiau jei sunkvežimiai vis veš plytas, kai namas jau pastatytas, jūs tiesiog nežinosite kur jas dėti. Tas pats pasakytina ir apie baltymus žmogaus mityboje: pernelyg didelis jų kiekis kuria nuolatinę toksišką aplinką.
 
Sportininkai ir kultūristai. Fizinis aktyvumas nedidina baltymų poreikio
  
Kultūristai nuo seno laikosi mitybos rekomendacijų ir “Daug baltymų, mažai angliavandenių” dietos. Jie tiki, jog “baltyminė” dieta augina raumenis. Iš tiesų, raumenų augimą didina fiziniai pratimai su svoriais. Žinoma, kai vartojama per mažai angliavandenių, baltymų poreikis išauga. Tačiau taip atsitinka todėl, kad organizmas negauna pakankamai “kuro”, kad  patenkintų fiziškai aktyvaus kūno ląstelių energijos poreikį. Taip baltymas yra verčiamas angliavandeniais, kurie verčiami energija. 

Nacionalinių akademijų Medicinos instituto Maisto ir mitybos komisija (Institute of Medicine/Food and Nutrition Board) po išsamių tyrimų padarė išvadą, jog dėl fizinio aktyvumo į rekomenduojamą dienos normą nereikia įtraukti jokio papildomo baltymų kiekio.
  
Baltymų šaltiniai
 
Maistas nėra vienintelis baltymų šaltinis. Iš savo vidinių rezervų, žmogaus organizmas sugeba pasigaminti nuo 100 iki 300 gramų baltymų per dieną. Visi kiti baltymai yra gaunami su maistu ir jų pakanka gauti iki 10% visų suvartotų maisto kalorijų. Šį kiekį be pastangų patenkiname, maitindamiesi veganiškai.

Maitindamiesi natūraliais, neapdorotais maisto produktais, gauname pakankamai kalorijų ir nepatiriame visiškai jokio baltymų stygiaus. Kur kas labiau tikėtina, kad šiuolaikinėje visuomenėje žmogų užklups socialinės ar sveikatos problemos, negu jam kada nors ims trūkti baltymų. Baltymų stygius nėra mūsų tikrovės dalis - tai tėra didelis, išpūstas pieno bei mėsos pramonės burbulas.

Didžioji visuomenės dalis mano, jog pirminiai ir nepakeičiami baltymų šaltiniai yra iš gyvūlinės kilmės maisto produktų: pieno, kiaušinių, mėsos. Tačiau kokį reklaminį triukšmą bekeltų ši pramonės gigantė, daug oficialių institucijų, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO - WHO), JAV nacionalinių akademijų Medicinos institutą(U.S. National Academies Institute of Medicine - IOM) ir Nacionalinę tyrimų tarybą (National Reseach Council ), daro prielaidą, jog žmogui visiškai pakanka 10% baltymų kalorijų per dieną ir jie gali būti gaunami tik iš natūralaus maisto.

Pakalbėkime apie pieną ir pieno produktus. Pieno pramonė, išsikerojusi tarsi aštunkojis, visiems bruka savo produkciją. Reklamos suklaidinti žmonės, suvartoja daugybę pieno produktų, tikėdami, kad tai yra puikus maistas. Visų pirma, norėčiau pasakyti, kad pienas yra skirtas tik žinduolių naujagimiams maitinti, kiekvienam naujagimiui reikalingas savo biologinės rūšies pienas. Karvės piene, baltymo kazeino yra nepalyginamai daugiau, negu žmogaus piene, nes veršeliams jo reikia, kad pasiektų kelių šimtų kilogramų svorį. Ir nė vienas ūkininkas veršelių pienu nebemaitina, jau nekalbant apie karves ar jaučius. Tiek kazeino, kiek yra karvės piene, žmogaus organizmas priimti negali, todėl kaip maistas, žmogui jis vertės neturi. Jis užkemša gleivėmis jo biologinę sistemą, gleivės ima kauptis sinusų ertmėse, kvėpavimo takuose ir kitose gyvybišai svarbiose organizmo srityse. Pienas ir jo produktai – labiausiai gleives formuojantis produktas iš visų, kuriuos žmonės naudoja maistui.

Mėsa – baltymų šaltinis žmogui? Jau įrodyta, jog žmogus iš prigimties nėra pritaikytas valgyti mėsą. Visų pirma, mes neturime instinkto pulti ir nuplėšti mėsą nuo gulinčio gyvūno lavono. Paprastai mes negalime net ramiai žiūrėti į skerdyklų ar mėsinės vaizdus. Mūsų fiziologija, anatomija, estetinės nuostatos ir psichologija aiškiai rodo, jog Gamta mums neskyrė maitintis mėsa. Tikrieji mėsėdžiai išskiria fermentą, vadinamą urikaze, kuris padeda neutralizuoti šlapimo rūgštį. Ji yra šalutinis baltymų skilimo produktas (kurį gauname, valgydami mėsą). Šlapimo rūgštis turėtų  pasišalinti iš organizmo natūraliu būdu per inkstus, tačiau žmogaus organizmas urikazės fermento neišskiria, todėl dalį stiprios šlapimo rūgšties neutralizuoja kalciu, ko pasekoje ima formuotis mikroskopiniai aštrūs kristalai, kurie dažniausiai kaupiasi raumenyse. Tai yra raumenų skausmo priežastis. Vieni tai vadina reumatu, kiti – neuritu, treti – išialgija. Tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kai gyvūlinės kilmės baltymai žmogui yra žalingi.

Vaisiuose esančių baltymų kalorijų yra apie 4%-8%, tuo tarpu daržovėse yra nuo 10% iki 30% baltymų kalorijų. Vis dėl to, skaičiuojant normalias vidutinio žmogaus proporcijas dienos racione, valgant natūralų maistą, kurio pagrindas – vaisiai ir daržovės, žmogus paprastai gauna apie 8% - 10% aukščiausios kokybės baltymų. Toks kiekis yra puikios sveikatos ir savijautos garantas. Prisiminkime, jog beždžionės bei kiti stambūs laukinės gamtos gyventojai, mintantys vien augaliniu maistu, niekuomet nesiskundžia baltymų trūkumu, nors jų svoris neretai yra keli šimtai kilogramų!
 
Ypač daug baltymų ir kitų naudingųjų medžiagų turintys augalinės kilmės produktai:

Kanapių sėklos;
Špinatai;
Šparagai;
Brokoliai;
Salotos;
Agurkai;
Paprika;
Įvairūs riešutai;
Abrikosai;
Spirulina;
Chlorela;
Inca Inchi riešutai;
Želmenys;
Kale kopustas;
Pomidorai;
Grybai;
Petražolės;
Įvairios sėklos;
Daigai;

Ir dar daug daug kitų!


Straipsnį parengė: Inesa A.

Šaltiniai:

• Norman W.Walker, mitybos eksperto knyga  „Būkime jauni“  ;
• Dr.Douglas N.Graham, mitybos eksperto, entuziasto, teoretiko ir praktiko knyga, remta mokslinių tyrimų rezultatais ir asmenine daugelio jo pacientų patirtimi “Mitybos formulė 80/10/10”;
•  Pasaulio Sveikatos Organizacijos tyrimo dėl maistinių medžiagų dienos normų raportas: “Diet, Nutrition and The Prevention of Chronic Diseases.”;
• Michael Greger knyga, remta 487moksliniais šaltiniais, “Atkins facts”;
• Institute of Medicine. Dietary Reference Intake for Energy, Carbohydrate, Fiber, Fat, Fatty Acids, Cholesterol, Protein and Amino Acids, (Washington DC: National Academies Press, 2005);                                 http://darvin.nap.edu/openbook.php?record_id=10490&page=R1