Populiarėjant vegetarizmui ir kitoms jo rūšims, vis dažniau žmonės linksta tai išbandyti savo kailiu. Vieni to siekia paskatinti sveikatos sumetimų, kiti dėl etinių ar religinių pažiūrų, pagarbos ir meilės kitai gyvybės formai. Kaip bebūtų, ši mitybos rūšis daugeliui yra tarsi akloji zona. Žmonės nežino nuo ko pradėti, keičiant mitybos įpročius, susiformavusius, neretai, per kelias dešimtis metų.

Grin Grin padės jums eiti tinkama linkme, norint pasiekti geriausių rezultatų.


Visų pirma, išskirkime esmines vegetarizmo rūšis:

Žaliavalgiai – vartoja griežtai tik augalinės kilmės maisto produktus, neapdorotus arba apdorotus labai žemoje temperatūroje, taip išsaugant maiste esančias maistines medžiagas.
Veganai – griežtas (visiškas) vegetaras – nevartoja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų.
Ovolaktovegetarai – nevalgo žuvies, mėsos, bet valgo kiaušinius, pieną ir jo produktus.
Laktovegetarai – valgo pieną ir pieno produktus.
Semivegetarai ar iš dalies (pusiau) vegetarai – nevalgo mėsos, valgo  žuvį, taip pat kiaušinius, pieną ir jo produktus.

Nuo ko pradėti?

Norint kardinaliai keisti gyvenimo būdą, viską reikia daryti pamažu, netraumuojant nei savo kūno, nei minčių. Jei pernelyg save spausite, patirsite stresą, ko pasekoje, galite grįžti ten, nuo ko pradėjote. Pirmiausia, į savo kasdienį meniu įtraukite kuo daugiau vaisių, daržovių. Pradėkite bent kelias dienas per savaitę gaminti po vegetarišką patiekalą (rasite internete, yra begalė vegetariškų patiekalų receptų knygų ). Pamažu didinkite vegetariškų patiekalų skaičių, eksperimentuokite ir raskite savo mėgstamiausius, taip po truputį braukdami mėsą iš savo valgiaraščio.  Pradžioje galite jausti šiokį tokį negatyvumą, tačiau atminkite, kad organizmas reikalauja ne mėsos, bet skonio, kurį buvote įpratęs jausti daugybę metų.

Nusipirkite literatūros apie mitybą, vegetarizmą ir kitas jo rūšis. Kuo daugiau domėsitės, tuo greičiau ateis savaiminis suvokimas, kaip stebėti savo kūną, ką valgyti ir ko vengti. Sužinosite dalykus, kurių niekuomet nežinojote ir turėsite svarių argumentų, atsakant į smalsuolių ar pesimistų iškeltus klausimus.

Ką valgyti???

Vieno bendro vegetarų meniu nėra. Tai nuspręsti turite jūs, atsižvelgę į savo norus, pomėgius ir galimybes. Žinoma, maistas turi būti įvairus, jame turi būti visų būtinų medžiagų. Klausykitės, ką jums sako jūsų kūnas, kaip reaguoja į vienus ar kitus produktus. Stenkitės valgyti kuo įvairesnį maistą, kuo spalvingesnės gamos daržoves bei vaisius, nevenkite riešutų, sėklų bei ankštinės grūdinės kultūros. Pradžioje įtraukę daugiau augalinio maisto, lengvai pereisite prie naujo gyvenimo būdo – juk pridėti yra lengviau, nei atimti. Eksperimentuodami atrasite naujų, dar neatrastų skonių ir puikių receptų. Taip ne tik tobulėsite, bet ir gausite viską, ko jūsų organizmui reikia.


Ar žinojote, kad:

• Moterims, kurios kasdien valgo mėsą, rizika susirgti vėžiu padidėja 3.8 karto;
• Vyrams, kurie kasdien valgo mėsą, rizika susirgti vėžiu padidėja 3.6 karto;
• Vegetarų cholesterolio lygis 14 proc.mažesnis, nei visavalgių;
• Maistinių medžiagų ir vitaminų, vartojant subalansuotą vegetarišką maistą, gaunama daugiau, nei valgant mėsą;
• Vien JAV per savaitę paskerdžiama 660 000 galvijų;
• 1kg. mėsos gavimui reikia 15 kg. grudų;
• Norint gauti 0.5 kg. mėsos, reikia sunaudoti 20 000l. vandens;
• Mėsa yra priešlaikinės mirties, priešlaikinės senatvės, ligų, alkoholizmo ir daugelio kitų fizinių ir psichinių sutrikimų priežastis.

Straipsnį parengė Inesa A.