Gintarė Gurevičiūtė -  viena gražiausių ir sėkmingiausių Lietuvos moterų.  Veikli, žvali verslininkė sako, negalinti nė dienos apsieiti be sporto, aktyvios veiklos bei skanaus maisto. Ilgametė vegetarė atskleis savo gyvenimo ypatumus ir išduos ypatingą istoriją turinčio vegetariško patiekalo receptą.

Sveikata, grožis, ligų prevencija - visa tai ir dar daugiau šiame Grin Grin interviu:


Laba diena, Gintare. Ne paslaptis, jog ne vienerius metus esate vegetarė. Kas įtakojo tokį Jūsų sprendimą?

- Taip, vegetarė esu nuo 12 metų. Niekada nemėgau mėsos ir nemačiau tame maisto produktų, priešingai, šaldiklyje tūnančių gyvūnų kūno dalių net bijojau. Pamenu, kai su Kęstučiu susipykdavom, jis paimdavo maltos mėsos saują ir imdavo mane vaikytis po visus namus, o aš spiegdavau iš visos gerklės ir stengdavausi išvengt prisilietimo. Kai jau tapau pakankamai subrendusi, kad argumentuočiau savo apsisprendimą, pasakiau tėvams, kad mėsos daugiau nevalgysiu. Užtruko ne vieneri metai, kol jie su tuo susitaikė.

Ar nejautėte spaudimo iš aplinkos? Ką atkertate žmonėms, nuolat mokantiems, jog mėsos atsisayti nevertėtų?

- Didžiausią spaudimą patyrė mano tėveliai, nes visi jiems prikišinėjo, kad prastai rūpinasi ir auklėja dukrą, jei ji neklauso ir vis tiek nevalgo. Daktarai baugino, kad brendimo laikotarpiu tokie pokyčiai labai pavojingi, kad galiu tapt nevaisinga, sirgt mažakraujyste ir tt. Žinoma, jie skaitė daug knygų, domėjosi kuo pakeisti trūkstamus maisto elementus, pirko įvairius papildus, tačiau aš intuityviai juos dėdavau į kitą bonkutę, jaučiausi sveika ir žinojau, kad papildomų vitaminų man tikrai netrūksta. Vėliau paprašiau, kad nebešvaistytų pinigėlių ir nepirktų, nes aš jų vis tiek negeriu. To akivaizdžiai netrūko, nes buvau sveikas vaikas, o dabar sveika moteris. Žmonėms, kurie tvirtina, kad vegetarizmas nėra sveika siūlyčiau vadovautis ne mūsų daktarų, kurie mokėsi iš pasenusios medžiagos sovietiniuose vadovėliuose, bet pasaulio sveikatos organizacijų, kurios viešai teigia, kad subalansuota vegetariška mityba yra pranašesnė už visavalgišką ir tinkama visuose žmogaus gyvenimo etapuose, nuo kūdikystės, nėštumo laikotarpio iki senatvės.

Kokia buvo Jūsų šeimos reakcija?

- Pradžioje jiems ši mintis neatrodė logiška ir protinga, manė, kad tai dar vienas mano paaugliškas išsišokimas, tačiau vėliau suprato ir dabar palaiko.

Kas Jums padeda atsikratyti streso?   

- Šeimos palaikymas ir fizinis užimtumas. Neturėjimas ką veikti skatina blogas mintis, tai išderina nervų sistemą  ir galiausiai sukelia stresą.

Kaip išlaikote tobulas kūno linijas? 

- Sportuoju ištisus metus. Visas mano laisvalaikis glaudžiai susijęs su sportu. Keliaudama visuomet renkuosi tas šalis, kuriose galėčiau užsiimti aktyvia veikla: tenisas, jėgos aitvarai, snieglentės ir tt. Be to, kasdien vaikštau į sporto klube vykstančius grupinius užsiėmimus. Sportuoti salėje su svoriais man pritrūksta ryžto ir motyvacijos, o grupinėse treniruotėse maloniau net nei privačiuose užsiėmimuose su treneriu. Čia ne tik gauni trenerio priežiūrą ir pataisymus, bet taip pat suveikia moteriška konkurencija bei azartas, kurių dėka tikrai dirbi, atiduodamas visas jėgas.

Ką manote apie gydomąjį badavimą, kaip alternatyvą vaistams, gydant ligas bei organizmo valymui?

- Teigiamai žiūriu į badavimą ir pati tai renkuosi vietoj vaistų. Pavalgius, organizmas virškinimui atiduoda daug energjos, kurią galėtų skirti kovai su liga. Pajutus, kad liga manęs nepaleidžia, baudauju gulėdama lovoje, šiltai užsiklojusi. Leidžiu sukilti kuo aukštesnei kūno temperatūrai, kuri sudegina ligos šaltinį ir jau kitą rytą atsikeliu sveika. Paprastai liga praeina per 1-2 dienas. Svarbiausia tuo metu poilsis, šiluma ir negert jokių temperatūrą malšinančių vaistų.

Ką manote apie žaliavalgystę? Ar niekada nesusimąstėte apie perėjimą prie tokios mitybos? 

- Esu didelė maisto gurmanė. Bandžiau žaliavalgystę, tačiau tai man pasirodė per didelis iššūkis. Per daug mėgstu skaniai pavalgyti, kad pasirinkčiau šią dietą, kaip nuolatinį savo racioną, nors ir žinau visą jo teikiamą naudą. Šiaip žaliavalgiauju dažniausiai, kai noriu numesti vieną kitą nereikalingą kilogramą, atsiradusį po žiemos.

Ar turite savo guru? Žmogų, kuris įkvepia, pamoko, padeda?

- Ne.

Kokia veikla Jūsų širdžiai mieliausia?

- Tokia, kuri turi išliekamąją vertę, po kurios jaučiuosi naudinga ir prasminga. Dėl to esu darboholikė.

Ar mėgstate gaminti?  Turite savo firminį vegetarišką patiekalą? 

- Mėgstu gaminti, tačiau neturiu vieno firminio patiekalo. Šią vasarą praleidau Palangoje, gyvendama viename kotedže su radijo stoties Zip-fm laidų vedėjais. Kartą, kai šaldytuve beveik nebuvo nieko, pagaminau salotas, kurios tapo šios vasaros topu.

Ar atskleistumėte jo receptą?

- Žinoma!

Vegetariškos salotos, pagal Gintarę Gurevičiūtę:

Salotoms reikia:

- šiek tiek šviežio žiedinio kopūsto, atskirto mažom dalim;

- vyšninių pomidoriukų, pjaustytų puselėmis;

- šviežio agurko, pjaustyto plonais šiaudeliais;

- marinuotų avinžirnių skardinėse (RIMI);

- mėlynojo svogūno, stambiai pjaustyto skiltelėm;

- pievagrybių, pjaustytų skiltelėm;

- daug smulkinto šviežio česnako;

- sojos padažo;

- grietinės;

- majonezo;

- santa maria taco prieskonių;

- truputį himalajų druskos;

- truputį aliejaus;

- smulkintas parmezano sūris;

Eiga:

Į keptuvėje įkaitintą aliejų dėti nusausintus avinžirnius ir pakepti apie 5 minutes, tuomet dėti svogūnus ir pievagrybius. Pakepus dar 5 minutes sudėti smulkintą česnaką, minutę pakepti ir pilti sojos padažą.

Keptuvės turinį sumaišyti su likusiom daržovėm ir išmaišyti su padažu, pagamintu iš  grietinės ir majonezo lygiomis dalimis, trupučio čęsnako ir druskos. Prieš patiekiant, salotas pagardinti parmezano sūriu.

Skanaus!

Straipsnį parengė: Inesa A.
Šaltinis: www.gringrin.lt